Privatumo oazė - Saremos sala - puiki vieta pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Su artimaisiais, draugais ir mylimaisiais čia galėsi džiaugtis ramybe, plaukus kedenančiu maloniu vėjėliu bei įdomiais architektūriniais paminklais. Malūnais ir kerinčiais skardžiais išpuošta Estijos sala yra viena iš rečiausiai apgyvendintų teritorijų visoje šalyje, tad dėl privatumo ir ramybės mes tikrai nejuokaujam. Net palanki geografinė padėtis - izoliacija - lėmė gamtos grožio išsaugojimą, glaudžią ir draugišką vietinių bendruomenę bei unikalią atmosferą.
Skaityki toliau ir nerk į Saremos salos liūną, o planuodamas kelionę rinkis mūsų pasiūlymus, užtikrinančius kokybišką poilsį.
Švyturiai
Ohessaare skardis.
Kaali meteorito krateris.
Anglos vėjo malūnai.
Švyturiai
Sörve švyturys stūkso piečiausioje salos dalyje, ant kyšulio. Užlipus į jį pamatysi kerintį kraštovaizdį, jei išeis - patariame pagauti saulėlydį, mat dangus nusidažo ryškiausiomis spalvomis. Dabartinio švyturio pirmtakas iškilo 1646 metais, įsakymą davus Livonijos gubernatoriui Gabriel'iui Oxenshern'ui. Monolitinio gelžbetonio bokšto statybos baigtos 1960 metais, kurio aukštis 52 metrai. Šalimais rasi lankytojų centrą, kuriame rasi visą reikalingą informaciją apie Estijos švyturių istoriją.
Ohessaare skardis
Aukščiausia uolienų atodanga Estijoje - Pangos skardis - siekia 21 metrų aukštį ir yra ideali vieta stebėti saulėlydžius bei skęsti gamtos ramybėje.
Kaali meteorito krateris
Kaali meteorito kraterių grupė susidarė maždaug prieš 4000 metų ir yra įžymūs visame pasaulyje. Lyginant su kitais panašiais reiškiniais - šie - patys vėliausi ir vieni didesnių smūginių kraterių, susidariusių apgyvendintoje apylinkėje. Tiesa, kosminė kilmė buvo įrodyta tik 1937 metais. Prieš tai buvo manyta, kad įdubos - vulkaninės kilmės. Apskaičiuota, kad meteoritas turėjo sverti nuo dvidešimties iki aštuoniasdešimties tonų ir skriejo dešimties metrų per sekundę greičiu. Likus dešimtčiai kilometrų iki susidūrimo su žeme, riedulys suskilo į smulkesnius gabalus.
Didžiausia dalis - dabartinis Kaali ežeras - sukūrė 110 metrų skersmens ir 22 metrų gylio kraterį. Kilometro spinduliu rasi kraterius, paliktus likusių meteorito gabaliukų. Susidūrimas įvyko Estijos bronzos amžiuje ir dėl suakumuliuotos energijos išdegino mišką, 6 kilometrų spinduliu. Smūgis, matuojamas 80 TJ, sulyginamas su Hirošimos atominio sprogimo galia. Dėl akivaizdžių mokslo žinių spragų įvykio metu, tikėtina, kad žmonės tai palaikė mistinių galių išraiška ir dar ilgai didžiausią kraterį - Kaali ežerą - laikė šventu. Taipogi, čia buvo vykdomi įvairūs ritualai bei aukojimai.
Anglos vėjo malūnai
Saremos sala - tikras Estijos perlas, kviečiantis pajausti gamtos žavesį.
Lėja
Tavo atradimų bendražygė